2013 m. gegužės 4 d., šeštadienis

Kelionių įkarštis part 4: France

Bonjour mielieji,
 šiuo įrašu noriu su jumis pasidalinti turbūt pačia geriausia kelionės dalimi - Prancuzija. Išvykę iš Ittalijos jau kitą rytą buvome vietoje, kiek supratau net truputį anksčiau nei turėjome būti. Todėl savo rytą pradėjome McDonald'e, deja, ne su mėsainiais, o su kava. Na, mūsų nuotraukos vėl nekokios, bet aišku reikia pasigirti :)
 Aišku, Pamiers, kitaip nei pas mus jau buvo žalia ir gražu, žydėjo gėlės ir migdolai, todėl pasidarėm fotosesiją, kurios foto bent viena yra (o gal ir bus) facebooke, todėl neilginsiu ir taip ilgo įrašo jomis. Taip pat mus nustebino vietiniai kankorėžiai, žinoma, ačiū vaikinams, kurie pasistengė dėl mūsų ir jų pririnko tiek sau, tiek ir kitoms merginoms iš grupės. Nors minėjo, kad vietiniai į juos skersai žiūrėjo.
 Kas be ko, aplankėme vietines parduotuves ir aišku radome daaaaug daaaaug visokio gėrio - prasidėjo masinis vynų pirkimas, nes kaip čia namo be vyno grįši :) Be abejo populiaru buvo pirkti saldumynus ir visokią kitokią atributiką, kuri ne tik sieja mus su šia šalimi, bet ir yra gerokai pigesnė. Po to atėjo laikas pietauti ir susipažinti su vietos licėjumi, arba pagal juos - gimnazija. Jų valgyklos mus gerokai nustebino, nes mes nesame pratę prie šitokio gero maisto, ypač valgyklose, o dar mokyklos. Pirmą dieną gavome vadinamą steiką su garnyru, salotų, jogurto ir ledų, nors pastaruosius tris buvo galima rinktis iš gan plataus asortimento. Tačiau, kaip supratome iš vietinių, jiems tas maistas neatrodo geras ar skanus, bet mums, provincijos vaikams, tai buvo tobula. Tarp kita ko, porcijos ten tokios, kad bent aš visko nesuvalgiau.
 Po pietų teko važiuoti į kitą mokyklą, stebėti spektaklių. Na, gaila, kad daugelio jų nesupratome, nes kalbos barjeras daro savo, tačiau kai kuriuos buvo tikrai įdomu žiūrėti. Ko gero labiausiai įsiminė prancuziškas repas, kad ir ką jie ten kalbėjo, bet vežė neprastai. O štai keletas kadrų iš spektaklių:
 Iš ties, buvo gana pikta ir keista, nes scena buvo visiškai nevėdinama, o ir šilumos virš 20, todėl net nelabai ėjo susikoncentruoti į žiūrimus spektaklius, kol galų gale dėl to karščio teko palikti salę, nes suabejojau ar ištemsiu neužsivertusi. Tiesa, praleidom nedaug, gal kokias 5min, tačiau tada žinojome, kad mūsų atvyks mūsų šeimos (gyvenome pas vietinius mokinius).
 Mes turėjome gyventi dviese su Rugile, todėl susimetėm šmutkes ir laukėm kol mus kas nors paims. Ir nuostabiausia, kad mus paėmė močiutė. Tokia miela ir šilta pasirodė, dar bandė mus kalbinti, ech, gaila, kad nesimokiau prancūzų. Nuvykus į namus mus pasitiko mama truputį kalbanti angliškai, tačiau asmens, su kuriuo gyvensim nesimatė - paaiškino taip, kad jiems mokykla iki 6 (o mus pasiėmė puse 5). Tad nuvedė mus į kambarį ir papasakojo apie šeimą - mano kolegei pasirodė, kad gyvensim pas merginą, nors iš pradžių mes to ir tikėjomės ir buvom nusiteikę ją pamatyti. Tačiau 6 valandą pas mus grįžo ne mergina, o vaikinas, tai čia buvo šioks toks šokas, tačiau nenusivylėme labai stipriai. Taip pat spėjome pastebėti vieną dalyką - jaunesni prancūzai ir prancūzės atrodo kiek vyresni nei dauguma aštuoniolikmečių. Tuo įsitikinome susitikę su mūsiškio drauge. Iš pradžių buvo gana keista ir nejauku, kaip ir priklauso pirmam vakarui, tačiau žinojom, kad toliau bus tik geryn.
 Grįžus namo mus pasitiko tradicinė vakarienė - bulvių ir sūrio apkepas. Asmeniškai man be galo patiko. Dar šiek tiek pasišnekučiavome ir kritome į lovas, nes mūsų laukė kelionė į kalnus.
 Kėlėmės puse 7 ryto (mūsų laiku valanda daugiau), tai vos ne vos spėjome - pusryčiai taip pat buvo puikūs, šiltos bandelės su šokoladu ir prancūziški rageliai - visiškai švieži. Taigi, dabar ko gero pereisiu prie įsomesnės dalies - vaikščiojimo po miestą ir kelionės link kalnų.Pirmiausia priėjome parką prie mokyklos. Žavu, viskas visur žydi, žalia, vis kitaip. O labiausiai džiugino šiluma.
  Ir štai mes užkandome puikiojoje valykloje ir išvykome į kalnus, tiksliau į pilį ant kalnelio. Tam gavome valandą, todėl buvome pasipiktinę, tačiau viskas ivyko dar kvailiau negu tikėjomės. Pirmiausia tai, kad nuėjome į visiškai kitą pusę ir puse to laiko prašvaistėme veltui, antra, kad bėgome atgal, kalbu apie save, padusau daug daug kartų, tačiau kalno nepasiekėm, apsisukom ir grįžom. O pasirodo mus užvežė ne į tą pusę ir antra, mus pasiuntė netgi ne tuo keliu. Pikta buvo labai, ypač kai du mūsiškiai užlipo ant to pačio kalno ir viską suspėjo, tačiau džiugu už juos :)
 Po tos valandos teko lėkti į kitą miestelį apžiūrėti pilies, kurios pavadinimas bus nuotraukose, tačiau gana nesėkmingai - pavėlavome pusvalandžiu, todėl pastovėjome prie vartų ir pafotkinome. Aišku, kadangi tam apžiūrėjimui laiko buvo, tad nusprendėme apeiti ir iš kitos pusės.

 Na po tų ekskursijų grįžome namo, tačiau ne vieni, su mumis kartu grįžo ir kolegės iš teatro. Gavom pasiūlymą pažaisti stalo žaidimų ir kadangi jie buvo prancūzų kalba, pradžioje buvo gana keista, tačiau mūsų palydovai mums padėjo, išvertė viską, kas buvo įmanoma - iš ties, galiu pasakyti, kad užsikabinom. O aš ir vėl laimėjau, tiesa, vien todėl, kad atėjo laikas valgyti vakarienę. O su pačia vakariene, tai buvo gan įdomus tradicinis troškinys su pupelėmis ir mėsa ir slyvų pyragas, tai ir juokėmės, kad rytojaus kelionėje bus įdomybių privalgius šitokių gardėsių. Tačiau asmeniškai man viskas buvo gerai ir jokių nesklandumų nesulaukiau. Bet mano kambariokei piešingai - ilgai skaudėjo skrandį vargšei, tačiau viskas gerai, kas baigiasi gerai. Išlydėjome svečius, kiek pasišnekučiavome ir bėgome miegoti. Rytoj mūsų laukė dar daug daug nuotykių.
 Iš ties, šį įrašą rašiau tris dienas po truputį. Nors ir norėjau visą Prancuziją sudėti į vieną, tačiau pagalvojau, kad rašysiu ilgai ir viename įraše visiems visko bus per daug, todėl sekančios dvi dienos - kitame.

 Ačiū už dėmesį, iki kito karto, mielieji :)
~

2 komentarai:

  1. Ach, kaip viskas įdomiai :) Labai pati norėčiau nukeliauti į Prancūziją, tad pavydžiu baltu pavydu :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip taip, o aš noriu grįžti ten ir manau grįšiu ne kartą :)

      Panaikinti