Sveiki sveiki,
pas mane naujienos kaupiasi sparčiau, nei spėju jas aprašyti, tačiau bent kolkas tesiu savo kelionių seriją, o kitomis naujienomis (gal jau ir senienomis) pasidalinsiu kiek vėliau :)
Trečią dieną Prancuzijoje vėl keliavome po nedidelius miestelius stebėdami vietos įžimybes.
Iš pat ryto buvo prižadėtas didelis karštis, tačiau gyventi buvo galima ir su džinsais. Taip pat visi iki vieno jau buvome raudonai nudegusiomis nosimis ir ne tik.
Taigi, kelionės pradžioje aplankėme autentišką XIIIa. bažnyčią. Iš ties, daug nepripasakosi, tad pasižiūrėkite :)
Toliau sekė kelionė iki Carcassonne pilies, tiksliau miesto pilyje. Iš ties, mums iš kart pasakė, kad mes esame kokie 4km nuo Ispanijos sienos, tačiau šiandien, pažiūrėjusi į žemėlapį niekaip negalėčiau su tuo sutikti, jaučiuosi apgauta (:D). Atleiskit ir draugai, kuriems prisigyriau. Taigi, o grįžtant prie temos, mes aplankėme aukštutinę Karkasono (Carcassonne) miesto dalį apjuostą gynybine siena. Tiesa, nuovargis jau darė savo, nes visiškai visko, ką mums pasakojo jau nebeišėjo išgirsti, tačiau kiek pamenu, pasidalinsiu. Būtent mus nustebino pats to miesto gražumas, žmonių šiltumas. Kone kiekvienoje krautuvėje gaudavom pasiūlymą pabandyti kokių nors parduodamų gardėsių, todėl beveik sotūs buvom visą dieną. Taip pat visa tų sienų didybė ir vaizdai aplink nedavė progos nuleisti akių žemyn. Ko gero, pats didžiausias įspūdis liko iš to miesto bazilikos, nes pataikėme, kai giedojo, jei nemaišau, rusai vyrai. Buvo kažkas nepaprasto, buvo galima pajusti tikrąją viso to prasmę ir tarsi kažkokį apvalymą, vidinę ramybę. Deja, vėliau mano aparačiukas ėmė merdėti ir daug nuotraukų nepadarėme, tačiau esu patenkinta tuo, ką pagavome, nors žinot, kad jokios nuotraukos tikro grožio ir įspūdžio neperteiks.
Po šių vaizdų keliavome namo, pas savo šeimas. Gavome tradicinių skonių picų, o kadangi pas mus vėl buvo atvykę kompanijos, prisijuokėme iki soties. Tačiau aš nebūčiau aš, jei ko nors nepraleisčiau, o ir praleidau. Tai praeitame įraše antros dienos aprašyme pamiršau dadėti, kad būtent šią dieną turėjome spektaklį. Vaidinome tikrai ne menkoje scenoje, tačiau karštis mus blaškė ir buvo gana sunku susikoncentruoti. Bet viskas taip ar kitaip pavyko :)
Na, o grįžtant prie šios dienos, tai buvo paskutinė diena Pamiers, tačiau dar stebėjome šios mokyklos mokinių pasirodymus, beja, tarp jų teko sudalyvauti ir mums su spektaklio ištrauka. Tačiau vis tiek, pabaigoje vietiniai reperiai padarė tą vakarą puikų, nors ir nesu labai didelė tokios muzikos fanė. Aišku, jau žinojome, kad reiks tuoj keliauti. Tik buvo gana sunku, nes tikrai paliko didelį įspūdį patys žmonės pas kuriuos gyvenome, buvo labai smagu pagyventi taip, kaip gyvena jie, nors ir mažą mažą gabalėlį viso to. Buvo liūdna, bet tuo pat metu ir labai smagu.
Tačiau mūsų laukė Berlynas.
~
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą