Hey hey skaitytojai,
šiandien pasidalinsiu su jumis įspūdžiais apie šią nuostabią šalį. Pradėsiu galbūt nuo to, kad jau iš kart kirtus sieną mus pasitiko nuostabus saulėtas oras (nors namus palikome žiemoje). Aišku, tada laukė kelionė į kitą šios šalies kraštą (visa laimė ne į pietus o į vakarus) į Genują. Per visą šalį važiavome kiaurą dieną, todėl iš važiavimo įspūdžių nemanau, kad verta pasakoti. Vakare apsistojome viešbutyje 100 kilometru nuo miesto. Viešbutyje vėl buvo savi juokai, bet ne apie juos čia visa kalba. Beto, jau iš vakaro buvome perspėti, kad gerų pusryčių čia nesulauksime, tačiau tikrai klydom, paruoštas švediškas stalas vos iėjus pro duris pasitiko įvairiausiais kvapais. Labiausiai nudžiugino gausus vaisių stalas. Mano pusryčiai buvo štai tokie:
Atleiskit už nekokią nuotrauką, tačiau gi neimsi fotoaparato ten, kur valgai :) Taip, po šitokių pusryčių prasidėjo mūsų kelionė link Genujos. Tie 100 kilometrų nepasijuto labai stipriai, tačiau kraštovaizdis buvo toks, kad ruošėmės parduoti savus ir pirkti sklypą su namu ant kalvelės. Aišku, juokai juokais, bet pagaliau mus pasitiko miestas. Pirmiausia pamatėme viduržemio jūrą su jos laivų uostu ir laukėme nesulaukėme, kada galėsime išlipti ir pamatyti visas šias grožybes.
Aišku išlipus pirmiausia ėjome ten, kur veda akys - ko gero į centrą. Tiesa, žemėlapio neturėjome, todėl ėjome iš ties, kur veda akys. Tačiau senamiestį radome gana greit, tad ilgai nepliurpiu, o dedu nuotraukas :)
Aišku, mes nebūtume mes, kad nesugebėtume atsidurt kažkur ir nerastume kelio atgal. Kaip tyčia vaikštant ratais pasitaikė mūsų kolegos, kurie turėjo antrą žemėlapį (aišku ne už dyką), bet kaip jau minėjau, kai moki, net su žemėlapiu paklysti. Laimė, pasitaikė paslaugi mergina kalbanti angliškai, tačiau net ir ji juokėsi žvelgdama į žemėlapį, cituoju: po velnių, kur jūs randatės?! Tačiau greit radom tinkamą kryptį ir grįžome į vietą kurioje mus paleido. Tačiau dar turėjome daug laiko ir pagalvojome, kaip Italijoje nepavalgius makaronų ar picų. Galų gale radom restoraniuką netoli uosto, su vaizdu į jūrą (beveik), tiesa, rinkomės ne pagal žvaigždutes ar dar kažką, o pagal tai, kad atradome ant durų užrašą "free wifi", taip taip, mes tikrai norėjom parašyti tėveliams ir pasigirti draugams savo kelionės įspūdžiais. Na, kalbant apie restoraną, susiradom jaukų staliuką prie kurio tilptume devyniese. Kas buvo gana įdomu, tai, kad mūsų padėklus ir įrankius dėliojo vienas vyras, o užsakymus priėmė visai kitas, kas svarbiausia, beveik nesuprantantis angliškai, nes gavosi taip, kad vietoj užsakytos šaltos kavos gavome tokią šiltą, bet koks skirtumas, skaniai suėjo vis tiek. Na, o su maistu irgi buvo dilema, nes norėjosi visko išbandyti, todėl vieni rinkosi picas - kiti makaronus. Įdomiausi buvo Igno makaronai - su jūros gėrybėmis, bet jie buvo tikrai gero skonio. Žinoma, per stalą vyko maisto mainai, nes beveik visi užsisakėme skirtingus patiekalus. Ir viskas TAAAAAip skanu, nežinau, neišsirinkčiau ko pakartoti norėčiau.
Be abejo, kaip be deserto! Prieš išvykstant sulaukėme pasiūlymo išbandyti itališkus ledus. Ačiū labai! Buvo tikrai verta.
Aišku, dar turėjome daug laiko, todėl nusprendėm aplankyti prieplauką ar šeip nueiti pasižiūrėti aplink. Pirmas mus pasitikęs - Karibų Piratų laivas iš filmo, padovanotas tam miestui, vis jo nuotraukos neišėjo labai geros, tačiau ir iš galo jis atrodo įspūdingai.
Tuo pačiu keliu pasukome į jachtų prieplauką. Kad pamatytume visą vaizdą, gavome lipti tvoromis, tačiau šalia buvusio restorano savininkai ir padavėjai nei žodžio nesakė, ačiū jiems :)
Toliau sekė šioks toks pasivaikščiojimas po tą patį senamiestį, tačiau grįžtant atgal trumpinom kelią pro vietinų žmonių rajoną ir buvo be galo nejauku - aukšti pastatai, jokios saulės, prieblanda ir ant slenksčio vietinis kažką kramto ir skersomis mus nuseka. Tačiau viskas baigėsi gerai - namo grįžome.
Kaip ir minėjau pirmąjame įraše, mūsų viešnagę Italijoje užbaigė apsilankymas H&M. Blogiausia, ko gero, buvo tai, kad merginos besikuisdamos po parduotuvę, visai užmiršo su mumis ėjusį vyriškį (aš ne išimtis). Visa laimė, kad jis man parašė, kad išeina ir mūsų nebelaukia, nes būtume visai į paniką puolusios. Taip pat labai pradžiugino moterys dirbusios šios parduotuvės kasose - jos taaaip išgyrė mano nagus, tai net nežinojau kur juos bedėti, bet buvo tikrai malonu. Iš ties, tai tikrai galima pavadinti atsisveikinimu su Italija, nes grįžome kaip tik į autobusą ir nieko daug nebeprisižiūrėjome.
O dabar mūsų laukė ilga, o gal ir nelabai, kelionė į Prancuziją, Pamiers. Bet apie ją kitame įraše.
Geros nakties, mielieji!
~
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą