Kelionių įkarštis part 2: Lenkija, Čekija, Austrija

 Sveiki mielieji,
šiandien (o gal ir vakar) pasijuto, kad keliavau - pasireiškė sloga, o gal ir gripas. Žiauriai nesmagu, tačiau yra laiko rašyti.
 Pradėsiu nuo to, kad iš namų išvykome 5val ryto. Tačiau bent jau man nebuvo jokio sunkumo keltis, juk užsienis ir Prancuzija laukia (taip, tai buvo mūsų pagrindinis tikslas). Na, kaip ir priklauso atsibučiavom, atsidžiaugėm, aišku spėjom su mama ir pasiginčyti, kad per daug maisto deda, tačiau išvykome. Iš esmės aš turiu bėdą, kad autobuse miegoti sėdint man kažkaip nesiseka, todėl miegoti neleidžiu ir kitiems. Iš ties, labai ačiū Miglei ir jos aparatui, kuris bent keletui valandų mus užėmė filmais (tarp kita ko, tu man skolinga filmo pabaigą :D).

 

Žinoma, keliaujant po svečias šalis, kad ir kaimynes, kaip neapsipirksi, bent jau saldainiais. Nors mes ir planavom juos suvalgyti pirmą dieną autobuse, tačiau išėjo taip, kad jie vis dar mano tašiukėje laukia savo dienos. Taip pat stūmėm laiką žaisdami Alias. Ir spėkit kas nugalėjo. Aišku, kad mes! Gi gudriausios :D O jei kalbant rimtai, tai kone taip ir prastūmėm visą kelią iki Čekijos, o ir pro langus vaizdas nebuvo kažkoks išskirtinis.

 

 Po 16 valandų kelio pasiekėme pirmąją rimtą nakvynės stotelę - Čekiją. Mus pasitiko trijų žvaigždučių viesbutis, kurio koridoriai priminė laivo koridorius, betrūktų to, kad pradėtų supti, tikrai pagalvotum esantis laive. Na, mes nebūtume mes, kad nesugalvotume padaryti šiokio tokio vakarinio turo aplink viešbutį - ir tikrai neapsirikome. Prieš mus atsivėrė didžiulė viso miesto naktinė panorama, kurios jokiomis nuotraukomis neapibūdinsi, mat gyvenom pačiame to miesto pakraštyje. Beja, mano telefone yra visa ta panorama, bet nei puse to grožio nepavyko perteikti. Tiesa, įdomiausia tai, kad dešinėje viešbučio pusėje ryšys buvo, o kairėje, kurioje mes gyvenome - ne, todėl kai reikėdavo su kuo nors susisiekti, bėgdavome pas kaimynus. O štai rytas viešbutyje mus pasitiko taip:

 Maistas viešbutyje irgi buvo gana neprastas, galima sakyti, visaverčiai pusryčiai, tarp kita ko, laaabai sotūs. Aišku, ilgai neužsibuvome, nes mūsų laukė Italija ir žinojome, kad pakeliui užsuksime į Austriją. Va čia ir prasidėjo visas gražumas. Aplinkui žydi gėlės, žolė žaliuoja, tikras pavasaris, o jau ką kalbėti apie kalnų panoramą, kuri visiškai nebūdinga mūsų kraštui. Tikrąją to žodžio prasme "wooooow".

 Iš ties, jei sudėčiau visas nuotraukas, kurias padarėm vien Austrijoje, padaryčiau bent kokius 7 įrašus, todėl parinkau pačias geriausias. Deja, nebuvome čia ilgam išlipę, todėl negaliu daug papasakoti apie įspūdžius ar žinias iš šių trijų šalių, tačiau manau, sekantys mano įrašai bus kiek įdomesni, nes sekanti stotelė - gražioji Genuja, Italijoje.
 Laukite žinių!
~